Pasakiški nuotykiai Bohemijos Šveicarijoje

Gegužės 30 - birželio 5 dienomis Čekijoje, Dečyno miesto gimnazijoje, vyko paskutinysis Erasmus+ projekto „Off The Main Highlights“ partnerių susitikimas. Pamatyti Čekiją tokią, kurios nerasite Prahoje, ar Brno, ar kitose žinomose ir turistų lankomose vietose – štai toks buvo šio susitikimo tikslas. Savaitė kupina nepakartojamų įspūdžių - aplankyta daug įspūdingų vietovių, patirta daug naujų potyrių, paragauta daug neragauto maisto.


„Kelionę simboliškai pradėjome ant vienos aukščiausių Dečyno uolų, nuo kurios matėme visą miesto panoramą. Pirmąją dieną praleidome žaisdami įvairius žaidimus, kurie padėjo mums pažinti ne tik savo naujuosius bičiulius, bet ir Dečyno miestą.“ – pasakoja mokiniai, dalyvavę susitikime Dečyne.  Peržvelgus prisiminimų kraitelę, net sunku patikėti, kad tiek daug sutilpo į penkias dienas. Turėjome galimybę pasiekti Čekijos gamtos peizažą, kuris visai pelnytai gali būti vadinamas kaip Europos „geriausias“. Tai pasakiškos Bohemijos Šveicarijos širdyje esantis jos simbolis - Pravčická brána (Pravčice smiltainio vartai). Tai didžiausia natūrali smiltainio arka Europoje. Ir visai nenuostabu, kad būtent čia buvo filmuotos „Narnijos kronikos“.
Trečiadienį susėdę į autobusą išvykome į Zubrinicos liaudies buities muziejų, kuris labai panašus į mūsų Rumšiškių liaudies buities muziejų, tad buvo puiki galimybė palyginti mūsų ir čekų tradicijas ir pasimėgauti jų tradicinės virtuvės receptais, o pasistiprinus sočiais pietumis laukė nemenkas iššūkis – pirmoji ekspedicija tyrinėjant apylinkes ir kopiant į Bukovos kalną. Mokiniai pasakoja: „Antrąją dieną leidome intensyviau, dieną pradėjome Zubrinicos miestelyje, kuris paliko labai jaukų ir širdžiai mielą įspūdį, sužavėjo savo paprastumu, bei bohemiška dvasia dvelkiančia architektūra. Pasistiprinę vietiniais valgiais pradėjome žygį į Bukova Hora, pakeliui aplankydami Velke Stinky apleistą miestelį. Išvargę, po sunkaus žygio, vakarą pabaigėme vienos iš čekų mokytojų sode. Su kitais moksleiviais kepėme dešreles, zefyrus, žaidėme futbolą, bei kitus žaidimus. Turėjome progą apsilankyti vietinėje bažnyčioje ir ten savo muzikalumą išbandyti grojant vargonais. Vakarą pabaigėme čekų moksleivių organizuotame „siaubo take“: kol mes vieni ėjome tamsiu, miško takeliu čekų mokiniai mus gąsdindami privertė jaustis lyg siaubo filme.“ -  dalinasi įspūdžiais mokiniai.
„Ketvirtadienis, trečioji susitikimo diena, ją pradėjome Dečyno gimnazijoje, kur čekų mokiniams pasakojome apie Lietuvą, savo gimtą miestą Kauną, bei davėme paragauti savo tradicinių gėrybių. Dieną tęsėme plaustų ekspedicija Elbės upe, kurią supo kalnai.“- pasakoja mokiniai.  Rami upės tėkmė šiek tiek sustabdė laiką, leido pailsėti kojoms įdarbinat rankas, bet ir vėl žavėjo įspūdingais pakarančių vaizdais.  „Pabaigę ekspediciją laukėme pietų, o belaukdami spontaniškai nusprendėme dviračiais nuvažiuoti iki Vokietijos sienos, kuri buvo vos už 2 kilometrų. Vakarą leidome trumpa kelione traukiniu į gretimą miestelį, kuriame turėjome laisvo laiko.“  - prisimena mokiniai.
Penktadienis buvo skirtas ekspedicijai į  čekų Šveicariją. Grupė pasidalino į tris skirtingas ekspedicijas ir iškeliavome mėgautis pasakiškais vaizdais ir dar kartą atrasti nepaprastąją Čekiją. Fachverkiniai namai, uolų koplyčia, Šv Vojitek bažnyčia, bunkeris, lauko teatras, Ruzenka, Hofberg, akmeniniai paukščiai, aukščiausia liepa, Tolimasis malūnas ir įspūdingoji Marianska viršūnė - medinė pavėsinė ant smiltainio viršūnės, viena iš būdingų Jetřichovice sienų viršūnių, pavadinta princesės Marie Anna Kinská vardu. Nors medinį pastatą daug kartų niokojo žaibas, jis vis dar daugiau nei 150 metų įvairiais dizainais puošia viršūnę. Ši viršūnė buvo rimtas iššūkis jauniesiems projekto dalyviams, nes ne visi ryžosi jį priimti - olos viršuje esanti pavėsinė yra 428 m virš jūros lygio. 1856 m. buvo pastatyta paprasta pastogė, į kurią galima patekti 240 laiptelių, vėliau perstatyta į medinę formą. Iš apžvalgos zonos atsiveria fantastiška panorama į Čekijos Šveicarijos nacionalinio parko apylinkes, miškus, uolas ir kalvas. Kopti buvo labai sunku, bet tikrai vertėjo.
Šeštadienis – paskutinioji diena Dečyne – savaitės apibendrinimas, darbas su Google point programėle, susitikimo įvertinimas, sertifikatai. O koks atsisveikinimas be paskutiniojo jėgų išbandymo – šį kartą iššūkis laukė miesto centre, Via Ferrata, Děčín Shepherd's siena Bohemijos Šveicarijoje.  „Piemenų siena“ siūlo rinktis iš 16 takų, kurių ilgis 150 - 170 m ant vienos uolos ir absoliučiai kiekvienas buvo nustebintas kvapą gniaužiančiais priešingos pilies ir gilaus Elbės kanjono vaizdais, nes pakeliui į viršų mus saugiai lydėjo sertifikuotas vadovas.
 Taigi, pavargę, bet laimingi sekmadienio rytą grįžome namo, nugalėję save, pasiekę dangų, supratę, kad tikrasis mokymasis vyksta tik tada, kai eini sunkiausiu keliu ir atradę, kad jauni esame tol, kol gyvenime yra Pirmų kartų. O jų Erasmus+ projektas „Off The Main Highlights“ per šiuos tris metus mums padovanojo tikrai ne vieną.

 

Nuotraukos:
R. Miliūnienė, E. Savickaitė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Naujienų archyvas