Atsakingumas – viena svarbiausių mokinio savybių

      Pagrindinis šiuolaikinio švietimo sistemos klausimas - kaip paruošti žmogų ateičiai, kaip numatyti, kokių gebėjimų ir kompetencijų pareikalaus kylantys mokymosi iššūkiai, kaip įgyti kūrybiškumo, bendravimo ir bendradarbiavimo, socioemocinių įgūdžių, gebėti mąstyti atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, išmokti girdėti ir suprasti skirtingą požiūrį turinčius, todėl labai svarbu kylančius sunkumus spręsti dabar ir visiems kartu.
      Prezidento Antano Smetonos gimnazija 2022-2024 m.m. vykdė Erasmus+ programos  mobilumo projektą ,,Žinios + patirtis + savitas požiūris = atsakingas mokinys“, kurį inspiravo gimnazijos veiklos įsivertinimo ataskaitose įvardintos silpnybės, mokyklos veiklos kokybės gerinimo ir tarptautiškumo poreikiai, darbuotojų kvalifikacijos  tobulinimo poreikis bei mokyklos 2022-2025 m. Strateginiame plane numatytų organizacijos plėtros uždavinių ir Erasmus+ KA1 programos tikslų dermė. 

Vienas iš pagrindinių projekto tikslų – atsakingos asmenybės ugdymas. Žodis „atsakomybė“ apibrėžiamas kaip reikalingumas, būtinumas atsakyti, atsiskaityti. Mokslininkai teigia, kad atsakingumas yra sudedamoji žmogaus sąmoningumo matavimo dalis, todėl šiuolaikiniai mokytojai vis dažniau susiduria su mokinių savarankiškumo ir atsakingumo stokos problema. Dažnas mokinys mokykloje tampa klusniu užduočių vykdytoju, kartais net nesusimąstydamas, o kam jam to reikia. 
      Atsakingumas yra viena iš žmogaus vidinių stiprybių. Tai sugebėjimas laikytis žodžio, susitarimų, sąžiningai ir laiku vykdyti savo pareigas, įsipareigojimus, elgtis saugiai ir suprasti savo elgesio pasekmes. Atsakingas mokinys, tai tas mokinys, kuris geba priimti sprendimus, suvokia jų pasekmes ir supranta, kad yra pats atsakingas už savo elgesį – visa tai suteikia jam drąsos bei pasitikėjimo savimi, todėl atsakingumo ugdymas yra viena iš būtinų ir savivaldaus mokymosi sąlygų. 
     Savivaldus mokymasis – tai mokymosi procesas, kai pats besimokantysis valdo savo veiklą bei pats yra atsakingas už tai, kodėl, kaip, kada ir kur mokysis, todėl projekto “Žinios + patirtis + savitas požiūris = atsakingas mokinys” vienas iš pagrindinių siekių - įgyti kuo daugiau praktinės patirties, kaip ugdyti jaunus žmones, kurie gyvens laikais, kai visuomenė susidurs su klimato kaitos pasekmėmis ir tokiais  iššūkiais, apie kuriuos dabartinis mokytojas dar tik spėlioja.  Pagrindinis projekto tikslas - gerinti mokinių ugdymo(si) kokybę, efektyviai integruojant skaitmenines priemones ir metodus, sudarant sąlygas kiekvieno unikaliai ir individualiai ūgčiai. Esamos būklės analizė rodė mažėjančius mokinių mokymosi rezultatų rodiklius, todėl gimnazija jautė poreikį keisti ugdymo(si) metodus, kurie sudarytų sąlygas gerinti ugdymosi kokybę, t. y. tarptautinių kursų pagalba per patyriminę veiklą, kurią siūlo kiekvieni kursai, bei mokyklų stebėjimo vizitus pedagogai siekė įsisavinti įvairius kūrybiškumą, kritinį mąstymą lavinančius mokymosi metodus bei išmokti naudotis kuo inovatyvesnėmis skaitmeninėmis priemonėmis edukaciniams tikslams, taip sudarant sąlygas mokiniams patirti mokymosi sėkmę ir individualų pasiekimą
      Antrasis projekto tikslas - stiprinti bendruomenės ir socialinių partnerių bendradarbiavimą, sukuriant saugų mikroklimatą bendruomeniškumui ir atsakomybei ugdyti.
Šį tikslą inspiravo pastebimas vis didėjantis mokinių nepasitikėjimas savimi, socialinio bendravimo ir savisaugos mažėjimas, todėl gimnazijos mokytojai, perimdami tarptautinę patirtį, ieškojo būdų stiprinti mokinių bendradarbiavimo įgūdžius, kuriant saugų mikroklimatą, kur kiekvienas mokinys galėtų auginti pasitikėjimą savimi, susigrąžintų drąsą aktyviai dalyvauti gimnazijos gyvenime.
Projekto vykdymo laikotarpiu Prezidento Antano Smetonos gimnazijos pedagogai dalyvavo 7-iuose  kvalifikacijos tobulinimo kursuose ir 2-uose darbo stebėjimo vizituose skirtingose Europos šalyse. Įgyta patirtis įgalino sėkmingam darbui ne tik mobilumuose dalyvavusius pedagogus, bet ir pasidalijimas, ir žinių taikymas praktiškai tiek pedagogų tarybos susirinkimuose, tiek metodinėse dienose, tiek atvirų pamokų metu išplėtė ugdymo turinio gylį ir pavertė ugdymą(si) žaismingai patraukliu, kūrybiškumą ir iniciatyvumą skatinančiu procesu, vedančiu prie savivaldaus mokymosi, kuris yra labai reikšmingas kiekvienam mokiniui, nes tai siejama su besimokančiojo poreikiu prisiimti atsakomybę dėl mokymosi ir jo rezultatų ar pasiekimų. 
Projekto veiklose dalyvavusių pedagogų nuomone, šiuolaikinio ugdymo sėkmę neretai nulemia  ugdanti ir tobulėti skatinanti aplinka. Gausi erdvių vizualizacija ir praktinės interaktyvios veiklos skatina mokinį tapti iniciatyviu ir atsakingu. Svarbu, kad mokykla kurtų aplinką, kurioje kiekvienas besimokantysis jaustųsi galintis pasakyti, ką galvoja ir būtų išgirstas, kad jis jaustųsi bendruomenės dalimi, būtų vertinamas kaip asmenybė.
      Kitas svarbus faktorius - smalsūs ir norintys išbandyti inovatyvius dalykus mokiniai.  Informacinių technologijų įtraukimas į ugdymą žadina mokinių smalsumą ir norą tyrinėti. IT programų naudojimas skatina mokinių susidomėjimą mokymusi, ypač tuos, kuriems tradicinio mokymosi metu pritrūksta motyvacijos; palengvina paiešką, susistemina informaciją pagal tam tikrus kriterijus; leidžia taikyti novatoriškus mokymo(si) metodus.
      Trečias svarbus faktorius atsakingo mokinio ugdyme - ugdymo(si) proceso planavimas. Labai konkretus ir aiškiai sudarytas mokymosi planas (kas ir iki kada turi būti atlikta) suteikia mokymo(si) procesui nuoseklumo, todėl negalima pasiduoti besimokančiųjų norui „tempti laiką“, visi terminai turi būti labai aiškiai nustatyti.
      Ketvirtas dalykas atsakingo mokinio kelyje – kūrybiškumas. Reikia skatinti mokinius kūrybiškai, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, komunikuoti, prisiimti atsakomybę už bendrą projekto rezultatą sukuriant autentišką darbą. Mokytojas turi empatiškai įsigilinti į konkretaus mokinio poreikius, padėti sugeneruoti originalias ir netikėtas idėjas, kurti  prototipus, juos išbandyti ir savarankiškai priimti geriausią mokiniui sprendimo variantą, sprendžiant iškilusias problemas.
      Ugdant mokinių gebėjimą atsakingai mokytis svarbus vaidmuo tenka ir tėvams, nes mokiniui iššūkių kelyje labai svarbus palaikymas. Tėvai, laikydamiesi savivaldaus mokymosi sistemos namuose, turėtų būti pagalbininkai bei partneriai, padedantys mokiniui pačiam atlikti užduotis, išmokti mokytis, gebėti valdyti savo mokymosi procesą ir pan. Užtikrinant mokymosi tęstinumą namuose, svarbu leisti vaikui laisvai rinktis mokymosi būdus ir strategijas bei savo pasirinkimą derinti su individualiais poreikiais. 
       Šeštas labai svarbus faktorius atsakingo mokinio ugdyme – iniciatyvumo skatinimas, nes tai vaiko laisvė, kuri siejama su asmeninio tobulėjimo siekiu. Išmokęs veikti savarankiškai, įgijęs pasitikėjimo savo jėgomis, suvokęs, kad nesėkmės tik galimybės bandyti dar kartą - mokinys gebės suvokti save kaip mokinį, t.y., pats supras, kaip jam lengviau mokytis, kodėl jam reikia mokytis, ko jam trūksta besimokant. Gebėjimas atpažinti savo mokymosi poreikius labai svarbu kiekvienam mokiniui siekiant savo asmeninės sėkmės. 
      Vienas esminių raktinių žodžių ugdant atsakingą asmenybę - empatija. Tai pagrindas kuriant tvarius santykius tarp mokytojo, mokinių ir jų šeimų. Tai reiškia, kad reikia pažvelgti į kitus, jų nesmerkiant, suprantant žmonių jausmus ir dalijimąsi jais, siekiant paskatinti ryšius su šalia esančiais.  Kai mokytojas sugeba pajausti, atpažinti tikrą vaiko emociją (ne tą, kurią jis demonstruoja, o tą, kurią jaučia), jo elgesys ir reakcija būna visiškai kitokios. Dėl negebėjimo atpažinti tikrųjų emocinių būsenų, jausmų, mokyklose kyla labai daug nesusipratimų, konfliktų, todėl šiuolaikinėje mokykloje labai svarbus empatiškumo ugdymas bei gebėjimas ugdyti savo pačių mąstymą ir metakognityvinius gebėjimus. 
      Mokytojai po tarptautinių kursų ir darbo stebėjimo mokyklose dalijosi įgyta patirtimi gimnazijos pedagogams posėdžių metu, metodinėse grupėse, buvo organizuota metodinė-praktinė konferencija Kauno miesto bei Lietuvos pedagogams. Visi dalyvavę kursuose ar darbo stebėjimuose mokytojai, pravedė 1-2 atviras pamokas, kuriose išbandė įgytą metodinę medžiagą. Gimnazijos mokytojai, taikydami ugdymo procese perimtą tarptautinę patirtį ir metodologiją, siekė, kad mokinių mokymosi  rezultatai gerėtų lyginant su ankstesniais metais. Mokymosi kokybės pažanga buvo matuojama Gimnazijos veiklos kokybės  Plačiojo įsivertinimo rodikliais bei VBE, PUPP, NMPP rezultatų analize. Metinė pasiekimų analizė padėjo atskleisti kiekvieno mokinio individualią ūgtį.

      Mokymasis visada reikalauja pastangų – energijos, dėmesio, iniciatyvumo, susitelkimo, palaikymo. Šiuolaikinis mokymasis – tai nuolatinis savo požiūrio ir pasaulėvokos formavimas, naudojant žinias, patirtį, patyriminę veiklą.  Mokinai turi  būti savarankiški ir atsakingi už savo veiklą ir elgesį, todėl norint auginti atsakingas asmenybes, turinčias ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, leidžiančių jaunam žmogui turėti savo tvirtą nuomonę ir požiūrį į jį supančius dalykus, būtinas suaugusiųjų įsitraukimas, ugdanti ir tobulėti skatinanti aplinka, turtinga ugdymo bazė bei rūpinimasis mokinių gerove ir savijauta. Mokinys turi jausti, kad visiems svarbu, jog jis mokytųsi, kad visa gimnazijos bendruomenė jį palaiko, o šeima remia tai, ką daro mokykla.