Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“

Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“

 

Projekto Nr. 10-012-P-0001
Projekto trukmė: 2024 m. sausio 31 d. – 2026 m. balandžio 30 d.

Projekto finansavimo suma – 120 020 428,53 Eur.

Tinkamų finansuoti lėšų suma – 120 077 883,61 Eur.

Kauno miestui skiriama suma - 25 155 302,73 eur.

Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

 

Projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ tikslas – projekte dalyvaujančiose Lietuvos savivaldybėse sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Šiuo projektu įgyvendinama dalis „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos: vykdomos veiklos 36 Lietuvos savivaldybėse (II srautas).

 

Projekto veiklos:

1) mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas;

2) infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas;

3) mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas;

4) konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas;

5) projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos). Projekto tikslinė grupė – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.

 

Projekto tikslinės grupės - bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės.

 

Kauno miesto savivaldybė yra projekto partnerė ir įgyvendina 1-3 punkte numatytas veiklas.

 

Programoje turės galimybę dalyvauti 11 Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų, viena iš jų yra Kauno Antano Smetonos gimnazija. Gimnazijos erdvės bus pritaikytos judėjimo ir regos negalią turintiems mokytojams ir mokiniams. Dalis gimnazijos erdvių bus aprūpintos įranga bei priemonėmis atitinkančiomis universalaus dizaino principus. Gimnazijoje bus įrengtos laisvalaikio, nusiraminimo erdvės įtraukiajam ugdymui organizuoti. Stiprinant mokinių motyvaciją siekti aukštesnių pasiekimų, bus vykdomos veiklos matematikos dalyko žinių gilinimui ir praktiniam pritaikymui. Taip pat projekto įgyvendinimo metu bus organizuojamos veiklos su įvairių sričių partneriais. Vienas iš partnerių Vilniaus Gedimino technikos universitetas siūlys veiklas, kurios sudarys galimybes mokiniams atlikti integruotus projektinius darbus inžinerijos, gamtos mokslų ir kitų STEAM dalykų srityje.

Visiems gimnazijos pedagogams, kitiems specialistams bei administracijai bus sudarytos sąlygos tobulinti kompetencijas visose TŪM programos lyderystė veikiant, įtraukiojo, kultūrinio ir STEAM ugdymo srityse tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

 

Programos įgyvendinimo laikotarpiu bus diegiama Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų komunikavimo platforma, kurioje visos TŪM ir tinklaveikoje dalyvaujančios mokyklos dalinsis vertinga patirtimi, planuos bendras tinklaveikos veiklas, ras atsakymus į rūpimus klausimus.  

 

Europos socialinio fondo agentūra yra projekto vykdytoja, kuri įgyvendina konsultavimo, rekomendacijų ir analizių rengimo bei komunikacijos veiklas (įvardintas 4-5 punkte).

 

Siekiami rezultatai

 

  1. Padidėjusi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
  2. Padidėjusi PUPP metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
  3. Sumažėjusi bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis;
  4. Padidėjęs vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose;
  5. Sumažėję mokinių pasiekimų atotrūkiai tarp projekte dalyvavusių savivaldybių teritorijose esančių mokyklų;
  6. Sukurtas vidinis platformos tinklas leis bendradarbiaujant su TŪM programoje ir per tinklaveiką dalyvaujančių mokyklų mokiniais ir mokytojais įgyvendinti pasiekimų gerinimo veiklas;
  7. Pritaikius mokyklų aplinkas judėjimo negalią turintiems mokytojams ir mokiniams bus panaikinti fiziniai barjerai, bus sudarytos sąlygos užtikrinti įvairiausių poreikių turinčių mokinių ir mokytojų pilnavertį dalyvavimą mokyklos bendruomenės gyvenime ir kokybišką ugdymo(si) procesą.