Gimnazijoje vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija

Lapkričio 27 dieną Prezidento Antano Smetonos gimnazijoje vyko respublikinė bendrojo ugdymo įstaigų I-IV (9-12) klasių mokinių mokslinė praktinė konferencija „Prezidento Antano Smetonos epocha: kultūrinis, politinis, socialinis aspektai“ skirta, Prezidento Antano Smetonos gimimo 150-osioms, mirties 80-osioms metinėms paminėti. Į konferencija atvyko mokinių iš skirtingų Kauno mokyklų: „Aušros“, „Vyturio“, Maironio universitetinės, VDU klasikinio ugdymo, Čekiškės Prano Dovydaičio, Jono Jablonskio gimnazijų, Kauno rajono Garliavos J. Lukšos gimnazija. Kiekviena mokykla turėjo atstovų, kurie pristatė plakatus pasirinkta tema iš prezidento A. Smetonos valdymo laikų.

Konfrenciją pradėjo gimnazijos teatro būrelio "Teatromanija" (vadovė mokytoja R. Miliūnienė) teatralizuota kompozicija "Prezidento Antano Smetonos gyvemimas". Jos metu buvo trumpai prisiminta Prezidento biografija.

Svečius ir gimnazijos bendruomenę pasveikino Prezidento Antano Smetonos gimnazijos direktorė Rūta Buinickienė, kalbėdama, kaip mūsų gimnazija gavo garbę pavadinime įamžinti pirmojo Lietuvos prezidento vardą. Didelė pagarba ir atsakomybė. Tai įpareigoja visą gimnazijos bendruomenę branginti istoriją, ugdyti atsakingus žmones ir darbais būti vertais šio vardo.

Po nuoširdžios direktorės kalbos ir meninio mokinių pasirodymo sceną užėmė garbingi istorikai mokslininkai, kurie pasidalino žiniomis apie pirmojo Lietuvos prezidento gyvenimą ir istorinius pasiekimus.  Žodis buvo perduotas Valdui Rakučiui, profesoriui, karo istorikui, Seimo nariui, kuris papasakojo apie Antano Smetonos gyvenimo pradžią, kaip ir kodėl jis pasirinko sunkios valdžios kelią tarpukariu. Po jaunystės metų aptarimo dėmesys buvo nukreiptas į prezidento A. Smetonos politinę veiklą ir šeimynišką gyvenimą. Šiuo klausimu kalbėjo istorikė Ingrida Jakubavičienė, kuri pabrėžė, kaip Pirmojo pasaulinio karo metai pakeitė prezidento pasaulėžiūrą ir kaip jis nuo demokratinio lyderio perėjo prie autoritarinio. Apibendrinusi prezidento Smetonos gyvenimą ir jo veiklą, istorikė docentė Vida Kniūraitė pabrėžė, kad prezidento Smetonos palikimas neapsiriboja vien politine veikla. Ji atkreipė dėmesį į Prezidento žemėvaldą. A. Smetona Lietuvoje žemėvaldos klausimus po pasaulinių karų išsprendė geriausiai, tam pritaria ir kitų šalių lyderiai. Po išsamių pranešimų ir diskusijų apie prezidento Antano Smetonos gyvenimą, jo palikimą ir įtaką Lietuvai plenarinė programa buvo užbaigta. Ji suteikė klausytojams ne tik žinių, bet ir įkvėpė giliau pažvelgti į pirmojo Lietuvos Prezidento asmenybę.

Po plenarinės diskusijos oficialios programos visi buvo kviečiami apžvelgti mokinių parengtus stendus, atskleidžiančius prezidento Smetonos laikus. Prasidėjo ir praktinės veiklos gimnazijos klasėse, interaktyvi edukacinė programa, skirta atskleisti tarpukario istoriją ir prezidento A. Smetonos gyvenimą per praktinius užsiėmimus. Kiekvienas dalyvis gavo mokyklos orientacinį žemėlapį su nuorodomis, kuriuose kabinetuose yra organizuojamos veiklos. Vyravo įvairios tarpukario pramogos ir užduotys, kurias turėjai įveikti: krepšinis, meninės dėlionės, senoji architektūra Lietuvoje, muzika, šokiai. Buvo ir prezidento Smetonos gyvenimiškų užduočių, kurios supažindino su jo pomėgiais, pramogomis ir valgymo įpročiais. Už kiekvieną teisingai atliktą užduotį konferencijos dalyvis savo lapelyje gaudavo patvirtinantį ženkliuką, kad edukacijas praėjo.

Veiklos mokykloje baigėsi, ir renginys pasiekė paskutinį etapą. Mokyklos direktorė užbaigė renginį, kalbėdama apie tai, kaip svarbu išsaugoti ir puoselėti istoriją. Ji padėkojo ir įteikė padėkas ir atminimo dovanėles aktyviai dalyvavusiems, rengiant ir pristatant istorinius plakatus, kurie tapo įdomiu ir vizualiu renginio akcentu. Buvo aišku, kad šis renginys paliko gilų pėdsaką dalyvių atmintyje, ne tik praturtino jų istorinį bagažą, bet ir suteikė galimybę jauniems žmonėms atrasti ir išreikšti savo žinias apie Lietuvos istoriją.