Dvi Kalėdų istorijos gimnazijos scenoje

Gruodžio 21-osios vakarą į gimnazijos aktų salę savus ir svečius 1-4 kl. mokiniai sukvietė pažiūrėti „Seno šaldytuvo istoriją“. Po trejų metu pertraukos Prezidento Antano Smetonos gimnazijos aktų salė prisipildė kalėdinės šventės šurmulio - mūsų mažieji mokinukai kartu su mokytojomis dovanojo tėveliams "Senojo šaldytuvo istoriją".  Sūriai, Grietinės, Rūgpieniai,  Kefyrai, Uogienės, Sviestai, Kiaušiniai, Pienai, Dešros, Kopūstai, Burokėliai stojo į kovą su Pelėsiu. Bet juk Kalėdos - stebuklų metas - Gėris nugalėjo Blogį! "Ačiū už spektaklį, koncertą, renginį... IR REGINĮ. Buvo labai smagu po tiek metų vėl susirinkti pasigrožėti mūsų visų vaikais!" - po spektaklio kalbėjo tėveliai.

Na, o gruodžio 22 d. 5-IV klasės mokiniai žiūrovams šoko ir dainavo „Seno patefono istoriją“.

Paklausykite, kas tuo metu dėjosi artistų ir dalyvių galvose bei širdyse.

MIGLĖ JUCYTĖ, IIa
Klasėje panika – vakare kalėdinis pasirodymas. Vienas serga, kitas nebenori, na, o trečias paskutinę minutę atsisako. Nieko nevertėme, tik pasakėme: „Alio, šaika, nepaveskit!” Vakare susirinko visi –  sergantys, nenorintys ir negalintys. 
Panika nr. 2 – iki pasirodymo 10 minučių, o klausimų milijonas: „Kur lentelės?”, „Kada išeinam?”, „Gal dar parepetuojam?” Visi sutrikę, nežino, ką daryti.
Panika nr. 3 – mes scenoje. Akyse tik balta šviesa, daugiau nieko. Nematai publikos reakcijos, per garsią muziką galvoje tuščia. Jau turi pradėti šokį, kurį mokeisi dvi savaites, bet galvoje vis dar tuščia. 
Prisimeni, kad ką tik raminai draugus, mokei improvizuoti, jeigu susipainios, o dabar pats nežinai, kaip koją pakelti. 
RAMYBĖ. Viskas pavyko, visi patenkinti, žiūrovai ploja, jausmas – neišsakomas. Galvoje tik viena mintis: „Ačiū!” (Redaktorė Vytautė Čivaitė, Ib)

GUODA MYKOLAITYTĖ, IIa
Repas – gerai, bet man neaišku, ar dainuosim, ar šoksim. Scenos baimės neturiu, nes esu dainavusi ir šokusi. Repuoti buvo lengva, be to, viena klasės draugė lankė gatvės šokius. Aš esu šokusi pramoginius ir sporto šokius, tad įdėjus truputį pastangų, viskas gerai išėjo. Per repeticijas jaučiausi optimistiškai, nes pasirinkti kūriniai gerai žinomi. Per pasirodymą užgrojus mūsų muzikai, salė suūžė, pradėjo garsiai ploti ir žinojau, kad mes pasirinkome tinkamai. 
Įėjusi į sceną didelės baimės nejaučiau, mačiau žmonių veidus, jie šypsojosi, filmavo ir buvo susidomėję.
Buvo smagu, įsimintina akmirka, kurios nepamiršiu. (Redaktorė Liepa Subačiūtė, Ib)

IGNAS RAMANAUSKAS, IIa 
Renginy dalyvavau kaip žiūrovas, bet ir mačiau, kas vyko už scenos. Kai klasė išsitraukė repą, klasės draugė manęs paklausė, ar dalyvausiu. Atsakiau tvirtai: „Ne!“ Klasė repetavo dvi savaites, mačiau po kiekvienos repeticijos pažangą. Tai stebino ir mano pradinė nuomonė apie Kalėdų renginį pasikeitė. (Redaktorius Ugnius Čaplikas, Ib)

MIGLĖ KVEDARAVIČIŪTĖ, IIb 
Šventės dieną buvo baisiai slidu, todėl į generalinę repeticiją pavėlavau. Daugelis klasių nežinojo, pro kur ateiti, pro kur išeiti, ir taip ištisai. Pasirodymo vakarą bijojau, bet jaučiau energiją ir džiaugsmą. Kadangi mes ruošėme roko šokį, aš šiaušiuosi plaukus, kad labiau atitikčiau stilių ir bent kiek nors pasijusčiau kaip rokerė. Išbėgom į sceną ir pradėjom šokti. Bešokdama nors ir džiaugiausi, bet porą kartų suklydau ir dar diržas iškrito, tai apėmė jaudulys, ką pagalvos tėvai. Nulipus nuo scenos, dar jaudulys kaustė kūną, bet auklėtojos telefono žinutė, kad mes pasirodėm puikiai, tą jaudulį lyg ranka nuėmė.

LIIA ARKHYPOVA, IVa
Ми з класом готували танець. Почалися репетиції. Спочатку я нервувала, бо не могла запам'ятати послідовність дій. Но з часом все налагодилося. Залишилися кілька днів до виступу, я нервувала, а потім зрозуміла будь що буде, я зроблю все те, що від мене вимагається. І ось ми вже стоїмо на сцені. Бачу багато людей, но не розгубилася. Почався танець. Не нервувала, було відчуття, що це було звичайнісінька репетиції. І ось той момент, який я дуже боялася. Но все відбулося навпаки, дуже добре. І ось вже все скінчилося. Навіть сумно стало.

ANDRIUS ANDZIULEVIČIUS, IVa
Likus trims dienoms iki Kalėdų šventės, susirgo Ugnius Orentas, vienas iš šokėjų. Klasėje kilo lengva panika, visi desperatiškai puolė ieškoti... pakaitalo. Visų žvilgsniai atsisuko į mane. Gavęs tiek dėmesio negalėjau pasakyti ,,Ne“. Šokį turėjau išmokti per dvi dienas. Laimei, gimiau talentingas, tad išmokau per porą valandų. Pasirodymo dieną nebuvo nei streso, nei jaudulio, žinojau, ką turiu daryti, ir iš paskutiniųjų. Stovėdamas ant platformos nemačiau nei vieno žiūrovo, kadangi jų veidus dengė telefonų švieselės. Jei ne vienas momentėlis, kai su Patricija susijuokėm ir visiškai suvėlėme vieną iš žingsnelių, sušokome puikiai. Po pasirodymo gavome daug pagyrų, nors man mūsų šokis buvo vienas iš nuobodžiausių. Beje, savikritika tokiose situacijose dažnai būna neišvengiama. (Redaktorė Gabija Ališauskaitė, Ib)

Aštuoniasdešimtųjų diskoteka
ANDRĖJA GERASIMOVAITĖ, IVb
Kai IVa klasė išbėgo į sceną, mūsų užkulisiuose paprašė tylos, tačiau niekas neklausė, nes labai jaudinomės – tai mūsų klasės paskutinis kalėdinis. Išgirdome mūsų pasirodymo dainą ir jau nieko negalvojau, bet tai supratau tik po pasirodymo. Šokį repetavome daugybę kartų, tačiau ant scenos, rodos, užtrukome vos kelias sekundes. Akimirka truko labai trumpai. (Redaktorė Evita Sarpalytė, Ib)

EMILIJA SAVICKAITĖ, IVb
Prieš einant į sceną, jausmai pynėsi vienas su kitu: adrenalinas, džiaugsmas, liūdesys, noras padaryti tai, ką gali geriausia. Scenoje jaudulys dingo, galvoje sukosi vienintelė mintis – „Nepamiršk šypsotis!‘‘ Tos dvi minutės šlovės prabėgo kaip keletas sekundžių, o nulipusi nuo scenos ir išgirdusi salės ovacijas, supratau, kad buvome laimingi ir mėgavomės kiekviena paskutinio kalėdinio renginio akimirka. (Redaktorius Matas Brazaitis, Ib)                              

UGNĖ JUCYTĖ, IVb
Prieš lipant ant scenos rankos, kojos dreba. Nors žodžiai, kuriais pasisveikinsiu su auditorija kaip renginio vedėja, iš jaudulio blėsta iš atminties, tik prisimenu viena – svarbiausia plati šypsena. Užlipus ant scenos užplūsta adrenalinas, apakinta šviesų pagaliau suvokiu: kaip gera po trejų metų vėl mėgautis gimnazijos scena ir pilna sale žiūrovų. Pagaliau įsižiūrėjusi pirmos eilės žiūrovų šypsenas, pajuntu palaikymą ir pasveikinu visus susirinkusius. (Redaktorius Erikas Rinkevičius, Ib)

PIJUS ŠINKŪNAS, IVb
Kai įėjau į sceną, apakino šviesos, žiūrovų nesimatė. Atrodė, lyg salė būtų tuščia, tik labai daug šurmulio. Labai stengiausi neužmiršti šokio eigos, tačiau dėl įtampos vis tiek sumaišiau porą judesių. Kai pasirodymas baigėsi, atsisukau į klasiokę ir paklausiau: „Kas čia ką tik įvyko?“ Nė nepajutau, kad šokau, nes šokis, atrodė, pralėkė per mirktelėjimą. (Redaktorius Arnas Baranauskas, Ib)

MANTAS PETRAVIČIUS, IVb 
Pirmą sykį mačiau savo klasiokus su tokiais gerais kostiumais. Kai kurie jaudinosi dėl vaidinimo, bet aš džiaugiausi, kad pagaliau vaidinsime. Pasirodymo pradžioje užkliuvau už savo kelnių, šiek tiek išsigandau, bet kelnės nenusmuko – viskas buvo super, tik jaudinausi, kad užlipęs ant kėdės užkabinti diskotekos rutulį nukrisiu. (Redaktorius Tadas Bužinskas, Ib)

SILVIJA PILIŪTĖ, IVb
Jaudulys prasidėjo, kai IVA baiginėjo savo pasirodymą, o mes jau laukėme užkulisiuose. Išbėgus į sceną, nuotaika buvo gera, bet buvo baimės suklysti. Visą laiką mintys sukosi tik apie viena – klaidas, jog jų nepadaryčiau. Ir apie judesius. Po pasirodymą jaudulys greitai atslūgo. Sudainavome finalinę dainą ir  išsiskirstėme. Labai liūdna, jog šie metai paskutiniai. Paskutiniai, bet geriausi turbūt. (Redaktorius Žygimantas Pikauskas, Ib)

UGNIUS STULGA, IVb
Aš – šviesa. Buvau atsakingas už scenos apšvietimą. Darbai prasidėjo prieš mėnesį. Šiame apšvietimo projekte buvo labai daug nežinomybės, sudėtingų momentų, kai atrodo, kad viskas neveikia, kai nebežinai, ką daryti. Norėjosi pasiduoti ir viską mesti. Liko trys dienos, bet vis dar niekas neveikia. Panikavau ir naktimis nemiegojau. Dienos tekėjo intensyviai, net nebeliko laiko pavalgyti, tačiau sceninė technika – mano pašaukimas. Giliau pakapstęs interneto platybėse, pasikonsultavęs su kitų mokyklų šviesos specais, viską įveikiau. Pagaliau, viskas veikia. (Redaktorius Justinas Urniežius, Ib)

EDGARAS AMBRAZAS, IVb 
Čia tas Apžėlėlis kalba, tas, kuris neprisidėjo prie draugų scenoje ir ramus išvažiavo į kirpyklą. Ryte parašiau klasės draugams, ar šį gražų rytą bus pamokos. Po kelių minučių sulaukiau atsakymo, kad šiandien pamokos nevyks. Ta nuostabia proga nusprendžiau porą valandėlių pasnausti. Nuostabus žiemos miegas...

Parengė gimnazijos žurnalistai (redaktorė Ana Ivanova, Ib)