Žvilgsnis iš vidaus: Salomėjos Nėries gyvenimo fragmentai ir abiturientų patirtis

Ar kada nors klausėtės žodžių kaip melodijos, kurios kiekviena nata slepia gyvenimo paslaptį? Tokią poeziją kūrė poetė neoromantikė Salomėja Bačinskaitė-Bučienė, žinoma kaip Salomėja Nėris. Kas negirdėjo S. Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“, virtusios daina? Tai ne tik žodžiai, o gili emocija, kuri, išlieta ant popieriaus, suskambėjo tautos balsu.

Lapkričio 26 d. IVa klasė dvi literatūros pamokas apie S. Nėrį mokėsi jos namuose Palemone ir prie... kapo Petrašiūnuose. Salomėja Nėris gimė 1904 metais turtingo valstiečio šeimoje ir nuo jaunystės buvo itin jautri ir kūrybinga. Baigusi universiteto studijas, ji tapo viena ryškiausia lietuvių poetų. Pirmoji knyga „Anksti rytą“ (1927) lengva ir jaunatviška, o paskutinė „Lakštingala negali nečiulbėti“ („Prie didelio kelio“, 1945) pranašiškai dramatiška. Sovietinės okupacijos metais poetė su Liaudies Seimo atstovų delegacija vyko į SSRS Aukščiausiąją Tarybą prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Poetė parašė „Poemą apie Staliną“, kurios ištrauką perskaitė SSRS tarybos sesijoje 1940 m. rugpjūčio 3 d. Pradžioj ji nesuprato, į ką veliasi, kokie pavojai slypi, nes pritarė socialdemokratų/komunistų idėjoms dėl teisingos socialinės lygybės. Supratusi klaidą, ji atgailavo, atsiprašė tautos per kūrinius, pavyzdžiui, eilėraštyje ,,Maironiui“. Šiandien mes žvelgiame į Salomėją Nėrį ne tik kaip į poetę, bet ir kaip į jautrią moterį, išgyvenusią savo laikų kovas, meilę ir viltį. Aplankę jos namus Palemone ir amžinojo poilsio vietą Petrašiūnuose, pajutome ypatingą ryšį, kuris sieja jos gyvenimą ir kūrybą su mūsų pačių išgyvenimais. 

Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namai–muziejus šalia vaizdingų Kauno marių paliko itin malonų įspūdį. Vos įžengus į muziejaus erdves, buvo jaučiama ypatinga atmosfera – poetės gyvenimas čia atgyja per įvairias jos asmeninio ir kūrybinio kelio detales. Muziejaus gidė pirmiausia trumpai papasakojo namų istoriją ir pakvietė pasivaikščioti po kambarius, paklausyti apie Salomėjos Nėries kūrybos ir svarbiausių biografijos faktų. Išgirdome apie poetės ypatingą ryšį su gamta, kokius patyrė asmeninio gyvenimo iššūkius ir kaip jos kūryba susiliejo su to meto istorinėmis permainomis. Gidė neapsiribojo tik pagrindiniais faktais – jos detalūs pasakojimai įtraukė į praeities istoriją ir vertė susimąstyti. Atidus dėmesys detalėms padėjo giliau suprasti poetės Salomėjos Nėries asmenybę ir jos pasaulėžiūrą.

Ekskursijos pabaigoje gidė pasiūlė įdomų interaktyvų viktoriną „Tiesa ar melas? Faktai apie Salomėją Nėrį“, kurioje dalyvavo merginų ir vaikinų komandos. Gidė užduodavo biografijos faktų klausimą, o komanda turėjo pateikti teisingą atsakymą. Reikėjo ne tik atidžiai klausytis, bet ir greitai reaguoti. Klausimai apėmė poetės gyvenimo datas, kūrybos tematiką, asmeninius pomėgius ir įdomias detales, kurios buvo minėtos ekskursijos metu. Viktorina buvo kupina juoko ir azarto, nes abi komandos varžėsi dėl pergalės. Nors dauguma klausimų buvo atsakyti teisingai, merginų komanda šiek tiek aplenkė vaikinus. Mano nuomone, viktoriną turėjo laimėti vaikinai, kadangi viena iš vedėjų galimai nepriskaičiavo vieno taško vaikinų komandai. Kaip bebūtų, interaktyvi veikla suteikė daug linksmų akimirkų ir padėjo geriau įsisavinti žinias.

Dvi pamokos greitai pralėkė. Mums plačiai atsivėrė Salomėjos Nėries gyvenimas, kupinas kontrastų nuo jaunatviško džiaugsmo ir kūrybinio polinkio iki sudėtingų politinių pasirinkimų, kurie paliko gilų pėdsaką tiek jos kūryboje, tiek asmenybėje. Jos talentas buvo neabejotinas, tačiau istorinės aplinkybės ir asmeniniai sprendimai atskleidė jos vidinę kovą bei moralines dilemas. Nepaisant visko, Salomėjos Nėries poezija išlieka lietuvių kultūros dalimi, ji ir toliau skamba, jaudina, skatina žmogaus gebėjimą kurti, branginti tautos istoriją.