Gimnazijoje olimpinis mėnuo PAGARBA, DRAUGYSTĖ, TOBULĖJIMAS

Kasmet rugsėjo pabaigoje, minint Europos kalbų dieną, Prezidento Antano Smetonos gimnazijoje vyksta aktyvi Europos kalbų ir sporto šventė. Pamokas klasėse keičia aktyvios kūrybinės veiklos kieme, aikštynuose ir sporto bazėse miesto centre. Klasių auklėtojai pristato penkių valandų programą ir visi pasineria į veiklas.

Šventės atidarymas – teatralizuotas bendruomenės susibūrimas kieme. Sustoję į ratą visi nekantriai laukė, kas bus. Pradėjo groti muzika ir prasidėjo dramos būrelio pasirodymas. Jaunųjų aktorių veidai buvo išpiešti ugnies ženklais, rankose laikė šviestuvus. Buvo labai įdomu žiūrėti. Po vaidinimo klasės priėmė „Žingsnių iššūkį“, o po to veikla ėjo paskui veiklą pagal fizinio lavinimo ir kalbų mokytojų sudarytą programą.
Daug dėmesio pritraukė 5-6 klasių kvadrato varžybos. Berniukai ir mergaitės žaidė atskirai, todėl žiūrovai vos spėjo sekti skriejančius kamuolius. Visos klasės po lygiai laimėjo pergalių – laimingi visi. Stadione ir aplink mokyklą jau ruošiasi startuoti bėgikai. Solidarumo bėgimas ypatingas, nes renkamos lėšos Lietuvos vaikams.
Kalbų užduotys visada būna originalios. Šiemet viena iš jų – „Kalbos grožis“. Kiekviena klasė išsirinko frazeologizmą ir kūrė... filmuką. 8A klasė Frazeologizmų žodyne sustojo ties posakiu ,,Varnas šaudyti”. Reikėjo įjungti savo kūrybiškas mintis ir nufilmuoti vienos minutės filmuką. Aštuonios aštuntokės ėmė galvoti, kaip paaiškinti, ką tai reiškia. Suprato, kad tai galėtų reikšti žioplinėjimą, todėl suvaidino pamoką, kaip pamokoje mokiniai žioplinėja. Karina vaidino mokytoją, kuri kvietė Vakarę prie lentos, bet Vakarė žiūrėjo, kaip varna Austėja pro langą skrenda. Ji apsirengė juodą kostiumėlį ir prisiklijavo akis su snapu, kad atrodytų kaip tikra varna! Telefonu filmavo Deimantė, o redagavo visos kartu. Buvo labai smagu, prisijuokė, bet ir gerą darbą atliko. (Vakarė Švedaitė, 8a kl.)
II-IV klasių mokiniai priėmė Solidarumo plaukimo („Žalgirio“ arenos baseine) ir Solidarumo čiuožimo (Ledo arenoje) iššūkius. Ledo arenoje gimnazistai slidinėjo, krito, juokėsi vieni iš kitų, tikras smagių emocijų fontanas. Vieni pirmą kartą su pačiūžomis stojosi ant ledo. Kojos drebėjo it epušės šakelės. Kiti čiuožė lyg profesionalai, rodė įvairius triukus, keldami pavydą nemokantiems čiuožti. Vieni iš kitų mokėsi tam tikrų čiuožimo pagrindų. Staiga prie mokinių prisijungė socialinė pedagogė. Visi labai smagiai leido laiką. Ledo arenoje pakankamai buvo vėsu, įveikus keletą ratų, kūnas sušyla. Kartu praleistas laikas prabėgo labai greitai. Mokiniai pasisėmė gerų įspūdžių ir drauge grįžo namo. (Gabija Samajauskaitė, IIb kl.)
Ledo arenoje įgyvendinamos ne tik sportininkų svajonės, bet ir paprastų žmonių norai aktyviai, smagiai, nors ir ne visai saugiai, pasportuoti. Net jei nemoki čiuožti, supranti, kad toks nesi vienas. Kairėn, dešinėn pažvelgęs, vis matai krentančius žmones, nesuvaldančius savo kojų. Įsikniaubę į sieną, tikisi, kad neiščiuoš iš šio pastato su sulaužyta galūne. Ne vienas, suvaldęs pačiūžas, pasiūlys tau ranką, pamokys tave ar bent pasakys, kad tu gali. Tokioje šaltoje vietoje žmonių širdys sušyla, ir ką gali žinoti, gal tos pirštinėtos rankos pagriebimas prieš nugriūnant bus pastūmėjimas profesionalaus sporto link? (Meda Subačiūtė, IVb kl.)
Kai Ledo arenoje mokiniai apsiavė pačiūžas, buvo visko, nes daug kam pirmas kartas ant ledo. Vienus pačiūžos sugrąžino į vaikystę, kai mokėsi vaikščioti. Kitiems juoko ašaros byrėjo, matant draugus ant ledo pirmą kartą, emocijos liejosi per kraštus. Noro pasijuokti iš savęs buvo ne ką mažiau. Krenti ir vėl atsistojęs bandai iš naujo, prakaitas muša, bet reikia nepasiduoti. Įpusėjus laikui prasidėjo draugiškos lenktynės, nors kai kurie dar vis prie sienelių bando suprasti, kaip naudoti tas pačiūžas. Džiaugsmas ir geros emocijos tęsėsi iki pačios pabaigos, o pabaigoje jau nebenorėjai nulipti nuo ledo. Diena buvo tikrai pilna įspūdžių ir pakilių emocijų. Mokiniai gavo netikėtą progą išmokti naujų įgūdžių ar parodyti savo gabumus, praplėsti bendrystės jausmą ir draugiškai praleisti laiką kitaip. (Oreta Blinovaitė, IVb kl.)
Tą dieną gimnazijos fojė atsirado nuostabus olimpinis stendas iš ąžuolo lapų. Tiesa, lapai ne nuo Lietuvos galiūno šakų, o popieriniai. Lapų tiek, kiek šventės dalyvių, jie klasėse ir kūrė stendo medžiagą su Europos šalių simbolika bei šūkiais PAGARBA, DRAUGYSTĖ, TOBULĖJIMAS visomis kalbomis. Rezultatas išėjo puikus, atbėgę vaikai stebėjosi, ieškojo savo lapelio. (Ugnė Balčiūnaitė, IIb kl.)
Žurnalistų būrelis