Su lėlėmis šeštokai vaidino pasaką

Prieš porą savaičių per dailės pamoką mokytoja Vilija sugalvojo keistą, bet įdomią užduotį. „Integruota dailės ir literatūros pamoka“, - pasakė labai rimtai. Iš kartoninių dėžių kiekvienas su draugu turėsime padaryti mini sceną su pasakos dekoracijomis, pagaminti lėles – veikėjus bei sugalvoti įdomų tekstą – turi išeiti pasaka pagal knygą, filmuką arba žaidimą. Greitai susiskirstėme po du arba tris. Daugelis rinkosi pasakas arba filmukus, kurie yra labai žinomi. „Mikė Pūkuotukas“ „Joniukas ir Grytutė“, o keli berniukai pasirinko kompiuterinį žaidimą. 

Visa mūsų 6a klasė ėmėsi darbo. Iš namų atsinešėme pagaliukų, kartono dėžių ir gamybos priemonių. Reikėjo sugalvoti, kokią pasaką arba filmą kursime. Tai nebuvo sunku, nes man iškart į galvą šovė pasaka „Mikė Pūkuotukas“. Mano partnerė daug padėjo. Ji iškirpo ir nupiešė veikėjus, o aš juos nuspalvinau. Per pamoką mažai spėjome. Padarėme tik po vieną veikėją iki skambučio, o namie juos pabaigėme. Mūsų pasirinkti veikėjai buvo Mikė Pūkuotukas, Nulėpausis, Knysliukas ir Tigras. Juos pabaigėme ir nebelietėme iki kitos pamokos. 
Kitą pamoką gaminome sceną. Aš su partnere sceną dekoravome iš popieriaus. Suklijavome medžius ir skruzdėlyną. Kai padarėme veikėjus ir sceną, dailės mokytoja įvertino pagal grožį ir įdėtą darbą, bet darbas dar nebuvo baigtas. Atėjo metas literatūros mokytojui Egidijui pasakoti ir suvaidinti tą pasaką, kurią sukūrėme. Žinoma, daugelis kūrė pasaką ,,Mikė Pūkuotukas“, kiti vaidino ,,Krokodilą Geną“ ir ,,Antošką Kartošką“. Mokytojas skyrė kelias dienas pasipraktikuoti iki penktadienio. Laiko užtektinai. Pasaką reikia vaidinti iš širdies, tik tada bus tobula. 
Ir štai penktadienis! Visi atsinešė savo veikėjus ir scenas. Visos jos buvo savaip gražios. Mes turėjome dar keletą minučių pasikartoti ir visi nuėjome į aktų salę vaidinti. Labai nustebome, kai į salę atėjo 10b klasė. Daug sunkiau vaidinti, kai daugybė akių žiūri į tave. Pasirodo, kad jie čia atėjo mus vertinti. Jie turėjo skirtingų spalvų lapukus, kuriuos po vaidinimų klijuos prie labiausiai patikusių scenų. Įtampa didėjo, nes atėjo metas vaidinti. Aš su savo broliu Ernestu vaidinome pirmi, o tai reikalavo daug nervų. Manau, kad visi stengėsi suvaidinti kuo puikiau, kad visiems patiktų. Kai visi suvaidinome, 10b klasė mus įvertino, paplojo už vaidinimą ir pamoka baigėsi.
Įdomu, kokių netikėtų užduočių dar sugalvos mūsų mokytojai?
Perengė 6a klasės žurnalistai Austėja, Simona ir Ernestas